Vienoje burnos pusėje dantys dyla greičiau? Ką gali išduoti netolygus dantų dilimas
Pažvelgę į veidrodį pastebėjote, kad vienoje burnos pusėje dantys atrodo trumpesni, jų kraštai labiau nusidėvėję ar pakitusi jų forma?
Pažvelgę į veidrodį pastebėjote, kad vienoje burnos pusėje dantys atrodo trumpesni, jų kraštai labiau nusidėvėję ar pakitusi jų forma?
Pažvelgę į veidrodį pastebėjote, kad vienoje burnos pusėje dantys atrodo trumpesni, jų kraštai labiau nusidėvėję ar pakitusi jų forma? Netolygus dantų dilimas nėra diagnozė – tai požymis, kurio priežastį svarbu išsiaiškinti. Jį gali lemti keli tarpusavyje susiję cheminiai ir mechaniniai veiksniai, sąkandžio ypatumai, prarasti dantys ar kitos individualios aplinkybės.
T. Andziulio odontologijos klinikos gydytojai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu vertinti ne vieną nudilusį dantį, o visą kramtymo sistemą – dantų būklę, sąkandį, kramtymo funkciją, esamas restauracijas ir kitus galimus rizikos veiksnius. Klinikoje teikiamos tiek dantų griežimo ir dilimo profilaktikos bei gydymo, tiek žandikaulio sąnario gydymo, protezavimo, ortodontinio gydymo ir diagnostikos paslaugos.
Ne. Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį verta žinoti pastebėjus nudilusius dantis.
2024 m. paskelbtoje mokslinės literatūros apžvalgoje, kurioje išanalizuota 30 publikacijų, nustatyta, kad moksliniai duomenys apie tiesioginį bruksizmo ir dantų dilimo ryšį nėra vienareikšmiai. Tyrėjai pabrėžia, kad gydytojas neturėtų diagnozuoti aktyvaus bruksizmo remdamasis vien dantų nusidėvėjimu.
Todėl pastebėjus ryškesnį vienos pusės dilimą neužtenka konstatuoti, kad griežiama dantimis – reikia ieškoti priežasties.
Dantų dilimas yra daugiafaktorinis procesas. Jį gali lemti mechaninė trintis tarp dantų, išoriniai mechaniniai veiksniai bei cheminis danties paviršiaus poveikis. Rūgščių veikiamas emalis tampa jautresnis mechaniniam nusidėvėjimui. Erozinis dantų dilimas paprastai siejamas su rūgščių poveikiu, tačiau matomą danties struktūros praradimą gali lemti ir atricija bei abrazija.
Kai vienoje pusėje dantys dyla ryškiau, gydytojas gali vertinti, ar nėra netolygaus funkcinio krūvio, sąkandžio ypatumų, dantų padėties pokyčių ar prarastų dantų. Pavyzdžiui, netekus dalies atraminių dantų, gali pasikeisti visa kramtymo biomechanika.
2026 m. mokslinėje apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad ryškų dantų nusidėvėjimą ir sąkandžio aukščio pokyčius gali lemti įvairių priežasčių derinys: patologinis dilimas, dantų netekimas ir galinių dantų atramos sumažėjimas, parafunkcinė veikla bei kiti sisteminiai ar su gyvenimo būdu susiję veiksniai.
Jeigu žmogus nuolat renkasi vieną kramtymo pusę, pirmiausia verta išsiaiškinti, kodėl. Kartais kramtyti kita puse vengiama dėl trūkstamo danties, jautrumo, pažeistos restauracijos, diskomforto ar kitų priežasčių.
Todėl gydymo tikslas neturėtų būti vien restauruoti nudilusį dantį. Svarbu suprasti, kodėl konkrečioje vietoje atsirado didesnis nusidėvėjimas ir ar atkūrus danties formą problema nepasikartos.
T. Andziulio odontologijos klinikoje gydymas planuojamas individualiai. Klinikos gydytojas odontologas Tomas Andziulis pabrėžia: „Man svarbu, kad pacientas gautų ne tik techniškai teisingą gydymą, bet ir sprendimą, kuris tarnautų ilgus metus.“
Tam tikras dantų nusidėvėjimas yra natūrali su amžiumi susijusi proceso dalis, todėl ne kiekvienam pacientui reikia restauracinio gydymo. Tačiau progresuojantis, paciento amžiui neproporcingas ar funkciją bei estetiką keičiantis dilimas turėtų būti įvertintas.
Dėl dilimo gali keistis dantų forma, atsiverti dentinas ir atsirasti jautrumas.
Naujausi ilgalaikiai klinikiniai duomenys taip pat rodo, kad dantų dilimo greitis tarp skirtingų pacientų, dantų ir net jų paviršių gali labai skirtis. Todėl šiuolaikinėje odontologijoje vis daugiau dėmesio skiriama ne skubiam invaziniam gydymui, o priežasties nustatymui, rizikos įvertinimui ir reguliariam dilimo progresavimo stebėjimui.
Pirmiausia vertinama, kurie dantys ir jų paviršiai dyla, koks yra dilimo pobūdis ir ar jis progresuoja. Taip pat analizuojamas sąkandis, dantų padėtis, esamos restauracijos, trūkstami dantys, paciento įpročiai ir galimas rūgščių poveikis.
Esant poreikiui gali būti atliekami papildomi tyrimai ir diagnostika. T. Andziulio odontologijos klinikoje tam naudojama pažangi odontologinė įranga bei diagnostinės priemonės, o pats gydymas planuojamas pagal individualią paciento situaciją.
Tik nustačius tikėtiną priežastį sprendžiama, ar pakanka stebėjimo ir profilaktikos, ar reikia koreguoti sąkandį, atkurti prarastus dantis, apsaugoti dantis nuo tolesnio dilimo, taikyti ortodontinį ar restauracinį gydymą. Esant didesniam nusidėvėjimui šiuolaikinėje odontologijoje vis dažniau prioritetas teikiamas kiek įmanoma mažiau invaziniams, danties audinius tausojantiems metodams.
Jeigu vienos pusės dantys atrodo labiau nudilę, trumpėja jų kraštai, keičiasi forma ar atsiranda jautrumas, neverta delsti. Kuo anksčiau nustatoma dilimo priežastis ir įvertinamas jo progresavimo greitis, tuo daugiau galimybių apsaugoti natūralius danties audinius ir pasirinkti konservatyvesnį gydymą.
Pastebėjote, kad dantys dyla nevienodai, pasikeitė jų forma ar sąkandis? Kreipkitės į patyrusius T. Andziulio odontologijos klinikos gydytojus. Čia paciento situacija vertinama individualiai, pasitelkiant šiuolaikines diagnostikos priemones ir parenkant sprendimą, orientuotą į ilgalaikį rezultatą.
Registruokitės konsultacijai internetu arba telefonu (0-607) 06275
„Andziulio odontologijos klinikoje“ šypsenas planuoja ir kuria patyrusios, subtilų estetikos pojūtį turinčios gydytojos odontologės.